Su Aušra susitikome rengiantis seminarui apie savanorių motyvacijos auginimą. Iš karto pajutau simpatiją žmogui, turinčiam stiprią vidinę motyvaciją žinių ir dvasiniam augimui, tobulėjimui, teorinių žinių pritaikymui praktikoje bei spinduliuojančiam šilumą ir ramybę.
Seminaras vyko Vilniaus šv. Jono Pauliaus II parapijos savanoriams. Visos dienos seminaro metu, panaudodami judesio praktikas, mokėmės išjudinti savo protą, pajusti laisvę judėti, o tuo pačiu mąstyti, veikti… Vertinga buvo nagrinėtis asmeninį prasmės žemėlapį, aiškinantis, kaip mano santykis su aplinka, kitais, savimi, įtakoja įkvėpimą veikloms, išbandyti rašymo techniką, padedančią ir nurimti, ir susidėlioti mintis galvoje, o kartais ir užfiksuoti genialią idėją.
Žavu, kad lektorė drąsiai rekomenduoja savo išbandytas praktikas, mato jų veikimo rezultatus ir tuo dalinasi. Džiaugiuosi, kad seminaro metu gavau įrankius, kaip stiprinti savo vidinius resursus, kaip neprarasti įkvėpimo ir džiaugsmo bet kokioje veikloje. Ačiū, Aušra!
Živilė Fedaravičienė, JP2 parapijos savanorė, projekto vadovė
Aušros Dubonikės patyriminė sesija sužavėjo. Per trumpą laiką, tik vieną valandą, padėjo suvokti, kuo dvasinė lyderystė ypatinga, kokių pavojų slypi, pasirinkus šį kelią.
Buvimas kartu su kitais žmonėmis džiugino atvirumu. Ne tik dvasinės lyderystės sampratą peržvelgėme, bet kai kurie supratome, kad geriausiai save atskleidžiame būdami sekėjai. O svarbiausia, jog išsigryninau, ką norėčiau, iš sesijos grįžusi, padaryti. Ir jausmas, kad būtinai padarysiu.
Audronė, asociacijos ,,Angelų mamos” bendrasteigėja
Mokėmės, kaip kūnu ir judėsiu šlovinti Dievą. Iš pradžių atrodė, kad šokame, kaip per 1990 metų šokius – buvo kažkokia betvarkė 🙂 . Tačiau kai sujungėme šokių judesius su dvasinėmis mintimis apie Dievą, apie gerumą iš Šventojo rašto, šokis tapo kaip malda.
Šlovinti Dievą padėjo dvasinės Ichtus grupės giesmės. Paskui visi, pirmą kartą, giedojome ir šokome dievišką Tėve mūsų maldą.
Žmonės liudijo, kad šiais laikais esame susikaustę, per mažai sportuojame ir judame, todėl šokis–malda labai padeda dėkoti Dievui už Jo dovanas, padeda judesius sujungti su Bibliniu Dievo pažinimu ir nesigėdyti šalia esančių žmonių.
Po šokių norėjosi pasakoti kitiems, ką jautėme – buvo didžiulis lengvumas. Dievą judesiais šlovino dauguma vyresni žmonės, tai bijojome, kad prireiks Ibuprofen vaistų, bet jų mums neprireikė 🙂 .
Kunigas Viktoras Kudriašov
Miela Aušra, šiandien apgalvojau vakarykščią susitikimą, atradau sau reikšmingiausią kvadrato sritį, kurią apleidus, kenčiu. Ačiū. Kažkaip vakar labai pataikiau savęs apibūdinime, o šiandien ištyrinėjau stiprias ir silpnesnes svajotojo vieteles.
Negana to, pastaruoju metu reikėjo ,,prisiminti” kas esu. Tai ne tik svarbu sielos kelionėje. Lengviau pasidaro gyventi suvokiant ir pasirenkant tikslus ir užduotis.
Rima (ištrauka iš gauto laiško pasibaigus sesijai veiklos prasmės tema)